užuovė

užúovė (dial.) sf. (1) Všk žr. užuovėja 1: Kai medžius iškirto, tai dabar ir tos užúovės nebėra Grž. Kokia gera užúovė, šilta, i nesiskubinam Žml. Nebėr lieknelio, nebėr nė užúovės nuo vėjo Vad.